- pilnaitis
- pìlnaitis sf. (1) Nm, Zt; RtŽ, A1884,28, J1 žr. pilnatis 1: Jau dabar mėnuo dyla, o pìlnaitis buvo Jrb. Jau pusė delčios, pusė mėniuko, jau pradeda eiti į pìlnaitį Skr. Pìlnaitis mėnuo an dangaus Ar. Visas daržoves reikia sėti pilnaity LTR(Šmk).
Dictionary of the Lithuanian Language.
